10 metų lauktas Nostra.lt – RKL auksas. Kaip tai pavyko ir kas laukia ateityje?

Šis auksu pažymėtas Nostra.lt-RKL sezonas Kupiškio komandai ir Kupiškio krepšiniu besidomintiems žmonėms įsimins ilgam ne tik dėl sportinio rezultato. Kupiškėnai dar kartą parodė kaip myli krepšinį nes komandos ištikimiausi sirgaliai ją palaikė ne tik kiekvienoje dvikovoje namų salėje, bet ir vyko į visas išvykos rungtynes. Į finalo ketvertą KK Kupiškis sirgaliai atkeliavo net dviem autobusais. Kol tokio palaikymo kitos komandos pavydėjo, mūsiškiams tai tapo papildoma motyvacija aikštelėje. Šis nuostabus pasiekimas taipogi pasėjo mįslę dėl ateities– komandai atsivėrė durys kitą sezoną žaisti A divizione. Apie puikų sezoną ir planus ateityje pašnekėjau su trimis šios nuostabios istorijos kalviais– Kupiškio KK „Kupiškis“ treneriu Alvydu Puzeliu, komandos žaidėju Matu Sabaliausku bei viena iš komandos sirgalių Oksana Totoriene.

Pokalbis su O. Totoriene:

Kaip kilo idėja vykti palaikyti komandos į visas išvykos rungtynes ir kaip pavyko tai įgyvendinti?

Šiais metais visų krepšininkų artimieji vis dažniau ėjo palaikyti Kupiškio komandos. Su visais artimaisiais susidraugavome, pajautėme azartą, kad reikia vis geriau ir geriau palaikyti Kupiškio komandą. Visi tapome kaip šeima. Iš pradžių važinėjome su savo automobiliais, o galiausiai nutarėme važiuoti autobusu.

Kupiškio komanda turi tikrai gausią sirgalių grupę. Kaip pavyko suburti tiek daug žmonių Kupiškyje, kai net kitos komandos, iš žymiai didesnių miestų, mums pavydi tokio palaikymo?

Kupiškio komandos palaikymas tikrai labai didelis. Krepšininkų artimieji, jų draugai, pažįstami, sukvietė kaskart vis gausesnį sirgalių būrį. Dar geresnis ryšys atsirado, kai pradėjome kartu keliauti į išvykos rungtynes.

Ko reikėtų, kad galėtumėte dar labiau palaikyti komandą?

Kupiškio komanda žaidžia  L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos sporto salėje. Sirgaliams  yra vienas balkonas, kur per krepšinio varžybas balkone žmonės sustoja per tris eiles. Tikrai norėtųsi, kad kaip galima greičiau miestas turėtų naują, erdvią sporto salę.

Kaip išgyvenate komandos nesėkmes?

Kiekvienų varžybų pradžioje visi nerimaujame. Iki pat paskutinės minutės, nors ir pirmaujame žaidimo eigoje, vistiek būname įsitempę. Nesėkmes išgyvename kaip pamoką, kad kitose varžybose reikia pasistengti ir susitelkti labiau.

Ar sezono metu, išskyrus finalinį ketvertą, sirgalių gretos nuolat gausėjo, ar išliko tie patys žmonės?

Kupiškyje palaikymo buvo vis daugiau. Palaikymo būrys taip pat gausėjo ir vykstant į išvykos rungtynes. Kas netilpdavo į autobusą, atvažiuodavo su savo asmeniniais automobiliais.

Kai bendravome su treneriu A. Puzeliu, treneris sakė, jog prieš finalo ketvertą žaidėjų užvedinėti nereikėjo – užteko praverti rūbinės duris, kad jie pamatytų, kiek sirgalių susirinko palaikyti jų Prienuose. Papasakokite, kaip kilo idėja vykti į Prienus ir galbūt, su kokiais sunkumais susidūrėte?

Po rungtynių Skuode supratome, kad tikrai privalome vykti į Prienus. Dar prieš Skuode vykusias rungtynes pamatėme, kad Skuodo palaikymas taip pat gausus, tad papildomai nusipirkome sirgalių dūdų. Prienuose turėjome virš 20 dūdų ir būgną, tad tribūnose garsą pavyko sukurti. Prieš finalinį ketvertą sunkiausia buvo rasti vietą nakvynei sodybą, kuri talpintų tokį gausų būrį. Būnant sodyboje derinome pusryčius, pietus, vakarienę, taipogi reikėjo, kad būtų galimybė išplauti žaidėjų aprangas prieš finalą. Mero dėka prieš finalą gavome papildomą autobusą, tad surinkome daugiau palaikymo.

Kokios emocijos apimė Kupiškio komandai laimėjus RKL finalą?

Mes tiesiog negalėjome patikėti. Emocijų visokių buvo: liejome  laimės ašaras, visi bėgome apsikabinti, šokinėjome iš laimės. Tai tikrai buvo labai geras jausmas nes  stengėmės ir pastangos nenuėjo veltui. Nors mes ir prieš finalą mąstėme, jeigu ir nepavyks iškovoti aukso, jie – mums nugalėtojai.

Ištikimiausi sirgaliai pastebimi dėvintys Kupiškio komandos atributiką. Kaip tai sugalvojote ir ar buvo sunku tai įgyvendinti?

Mūsų džemperiais pasirūpino rėmėjas Dainius Balčiūnas. Džemperius turi ne tik sirgaliai, bet ir komandos žaidėjai, treneris A. Puzelis, taip pat ir Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas.  Sezono metu vykdėme konkursą „Facebook“ ir „Instagram“ platformoje, kurio metu buvo galimybė juos laimėti.

Galbūt turite kažkokių naujų idėjų kitam sezonui?

Planuojame keisti atributiką, norime būti dar labiau pastebimi, atsinaujinti ir pasipildyti daugiau palaikymo instrumentų. Tikimės, kad ir toliau būsime tokia viena didelė, vieninga komanda.

Kam norėtumėte tarti padėkos žodį?

Didžiausia padėka yra komandai, kad jie taip šauniai kovojo už Kupiškį. Sirgaliams, kad visi taip vieningai, vieni kitus papildydami, stengėsi padaryti viską, kad visiems būtų gerai.  Ačiū noriu tarti Kupiškio rajono savivaldybės merui, kuris padėjo suorganizuoti autobusus, jo dėka visi turėjome linksmas keliones, rėmėjams, Valdui Šabrinskui už būgną.

Pokalbis su M. Sabaliausku:

Kiek daug tau, kaip tikram kupiškėnui, reiškia laimėti RKL čempiono titulą su savo miesto komanda?

Labai daug. Nėra geresnio jausmo nei žaisti už savo gimtojo miesto komandą ir laimėti su ja. Lygiai prieš 10 metų Kupiškis laimėjo B diviziono auksą, tuo metu buvau dar vaikas, o dabar pačiam tenka kelti taurę į viršų. Nerealus jausmas!

Ar po praeito, sąlyginai nesėkmingo sezono buvo daug noro šį sezoną įrodyti, jog galite eiti toliau?

Pernai gal patys netikėjome, kad taip gerai galime žaist. Reguliariajame sezone tikrai gerai žaidėme, bet kai atėjo atkrintamosios ir lemiamos kovos, komandos žaidimas pradėjo banguoti, nesusitvarkėme su emocijomis. Bet po tokio sezono, negalvojome sustoti ir siekėme aukščiausio tikslo– laimėti B divizioną.

Jei viskas susiklostytų sėkmingai, ar iš žaidėjų pusės norėtumėte žaisti A divizione?

Manau kiekvieno žaidėjo siekiamybė yra žaisti kuo aukštesniame lygyje. Aš galvoju, kad visi norėtų save išbandyti A divizione.

Kaip manai, kas lėmė jūsų pergalingą žygį finalo ketverte?

Visų pirma, mūsų treneris, kuris du sezonus iš eilės buvo išrinktas geriausiu treneriu, o tai daug ką pasako. Antra, mūsų legionieriai, daug matę, daug komandų praėję, sukaupę daug patirties. O pagrindinis dalykas, kad labai norėjome laimėti, visų akys degė noru būti geresniais už kitus.

Iš šono atrodytavote kaip emocinga komanda, tačiau finalo ketverto metu pas jus jautėsi ramybė, ar tai buvo akcentas prieš svarbiausias sezono kovas?

Kai ateina svarbiausios kovos laimi ta komanda, kuri susitvarko su emocijomis. Mums tai pavyko įvykdyti ir išlikome ramūs.

Kaip svarbu jums, žaidėjams, buvo sirgalių palaikymas išvykos rungtynėse viso sezono metu ir kokios emocijos užplūdo pamačius, kad tiek daug žmonių atvyko į finalinį ketvertą Prienuose?

Mūsų fanams, kurie palaikė, turėtų būti įteikta ta taurė, kurią mes gavome iškovoję pirmą vietą. Jie yra nerealūs, tokie vieninteliai. Manau visos priešininkų komandos, visų pirma, paminėtų ne mus kaip komandą, o mūsų fanus. Tiek daug buvo paaukota nervų, sveikatos ir brangaus laiko dėl mūsų komandos ir mums, žaidėjams, tai yra žodžiais neapsakoma. O finalo ketverte žinojome, kad bus, bet tiek daug nesitikėjome. Jautėmės kaip namuose žaisdami. Emocijos pačios geriausios, viso sezono metu jautėme žiauriai didelį fanų užnugarį ir jie buvo kaip šeštas žaidėjas.

Kaip galvoji, ko reikėtų, kad mūsų mažo miesto komanda visada būtų konkurencinga?

Svarbiausia yra nusibrėžti tikslus, ko mes norime – ar pasižaisti, ar laimėti. Labai smagu, kad mūsų didžioji komandos dalis yra sudaryta iš kupiškėnų. To neužtenka, tad reikia kviestis pastiprinimo iš kitų miestų, o tai kainuoja pinigus. Taigi, pinigai yra vienas iš pagrindinių dalykų. Labai smagu, kad atsiranda privačių įmonių, kurios noriai prisideda prie komandos gerinimo ir labai svarbu, kad savivaldybė nepamiršta mūsų komandos ir krepšinio.

Pokalbis su A.Puzeliu:

Kuo ypatinga buvo ši komanda?

Ši komanda – tai trijų metų projektas, kuris buvo vainikuotas patekimu į finalinį ketvertą bei pergale ten. Vienas iš faktorių buvo komandos žaidėjų stabilumas, vyresni žaidėjai ne pirmi metai žaidė toje pačioje komandoje, taipogi mūsų jaunų žaidėjų patobulėjimas, kas ir sudarė mūsų stiprų kelių žaidėjų branduolį.

Ar sezono metu buvo lūžio taškas, kada leidote sau pagalvoti, jog ši komanda gali eiti toli?

Kad ši komanda surinkta kažką nuveikti šiame sezone, kartojau dar nuo gruodžio mėnesio ir, manau, žaidėjai tai įsisąmonino, tačiau iki Naujųjų metų mes tikrai kentėjome nuo to, jog mūsų įžaidėjas patyrė traumą, o kiek vėliau prisijungusiam Evaldui Rasteniui taipogi reikėjo laiko pilnai įsilieti į komandą. Tačiau po didžiųjų metų švenčių, o tiksliau, po rungtynių Druskininkuose, tikrai pasimatė komandos šuolis į viršų, atsirado puikus ryšys, kuris sezono gale lėmė, jog buvome nesustabdomi.

Praeitą sezoną turėjote nuostabų reguliarųjį sezoną, tačiau atkrintamosiose iškritote anksčiau nei tikėtasi. Kuo skyrėsi šios dvi komandos?

Manau praeitą sezoną mes netinkamai žaidėmė ir čia kaltę prisiimčiau aš. Tačiau tai išanalizavę, šį sezoną pasitikome geriau pasiruošę: pakeitėmė gynybos sistemą taip, jog net varžovai nesuprasdavo kaip mes gynyboje sugebėjome paslėpti savo centro puolėją, kuris anksčiau komandų buvo dažnai atakuojamas. Šis pakeitimas taipogi pareikalavo laiko, reikėjo poros mėnėsių, jog žaidėjai pilnai suprastų šios gynybos veiksmingumą ir sezono gale šie pakeitimai davė vaisių, kadangi dažnai komandos šios gynybos neperkąsdavo.

Paskutinį kartą Kupiškis RKL laimėjo prieš 10 metų, jūs tuo metu buvote klubo prezidentas. Ar galite rasti panašumų tarp šių ekipų? Galbūt yra kažkoks sėkmės receptas mažiems miesteliams norintiems būti konkurencingais RKL?

Receptas yra paprastasؘ – esame vieni mažiausių geografine prasme, turime vieną mažiausių biudžetų, tad privalome tai kompensuoti kitur – mes turime labai dideles širdis, labai mylime šį sportą ir to puiki iliustracija buvo finalo ketverto metu, kai man prieš rungtynes, kad užvesčiau komandą, užteko pasakyti vieną sakinį: ,, Pasižiūrėkite, kiek tribūnose kupiškėnų”. Tai buvo fantastika! Mes tikrai labai džiaugiamės, kad mūsų krepšinio bendruomenė yra žmonės, kurie nori laimėti, aukoja savo laiką, kad palaikytų komandą ir išties skatina ją siekti daugiau, o žaidėjai tai tikrai jautė. Tikrai nuoširdžiai manau, jog mūsų pergalės tiesiogiai priklausė ir nuo mūsų sirgalių.

Kaip vertinate vietinių žaidėjų augimą?

Mūsų vietiniai žaidėjai, krepšinio prasme, yra tikrai jauni ir jų dar daug kas laukia ateityje. Tiek komandos vadovybė, tiek aš matome, jog dar bus 2-3 jauni žaidėjai, kurie prisijungs šiais metias, turi potencialo. Tiek Tautvydui, tiek Pauliui reikėjo 2-3 metų, kad pereitų iš vaikų krepšinio į suaugusiųjų krepšinį, nes tai yra padaroma ne per dieną, ne per savaitę ir ne per mėnesį– reikia ilgesnio laiko tarpo. Dabar, manau, jie pilnai adaptavosi ir džiaugiamės jų rezultatais bei puoselėjame dideles viltis tiek su ateinančiais, tiek su esamais žaidėjais.  Taipogi didelę pažangą padarė ir mūsų sąlyginai vyresni žaidėjai. Na ir mūsų pogrupis reguliariajame sezone buvo žymiai stipresnis nei žemaitijos, o tai pasimatė finalinio ketverto metu, kai visos finalininkės buvo iš mūsų pogrupio. Taip pat nelengva serija buvo ir su Skuodo komanda, kuri yra panaši į mus: mažas miestelis, kovinga komanda bei itin ištikimi sirgaliai. Visais tikrai labai didžiuojuosi ir manau, kad Kupiškio krašto viešinimas su krepšiniu pavyko. Ta proga norėčiau padėkoti visiems komandos rėmėjams, kurių išties daug, Kupiškio rajono savivaldybės merui Dainiui Bardauskui už tikrai pozityvų požiūrį į komandą. Manau tiek šiais, tiek praeitais metais Kupiškio vardo savo žaidimu neteršiame ir malonu, jog mažas miestelis sugebėjo pasiekti šį rezultatą.

Ar yra realu Kupiškiui dalyvauti A divizione?

Į šį klausimą dar atsakyti negaliu. Rinksis valdyba, rėmėjai ir šis klausimas bus sprendžiamas.
Ką manote apie sirgalių palaikymą sezono metu?

Kas liečia sirgalius, tai net priešininkės komandos  labai stebėdavosi, jog išvykose mus lydi po 20-30 sirgalių, kartais net daugiau. Ypatingai padėkoti norėčiau Oksanai Totorienei, kurios indėlis į komandos pergales buvo didžiulis. Sirgalių palaikymas buvo didžiulis stimulas komandai, ką ir įrodo RKL čempionų vardas.

Kam labiausiai norėtumėte padėkoti už šį sezoną?

Noriu padėkoti visiems prisidėjusiems prie Kupiškio krepšinio vystymosi ir palinkėti visiems sveikatos, puikios artėjančios vasaros ir tikėkimės rudenį pasitiksime su naujais iššūkiais.

Noriu padėkoti pašnekovams už atsakymus ir palinkėti daug pergalių ateityje!

Mantas Rūta