Interviu su imtynių mokytoja Greta Čeponyte

Jaunoji Kupiškio kūno kultūros ir sporto centro imtynių mokytoja Greta Čeponytė baigdama savo pirmuosius, kaip imtynių mokytojos, metus,  sutiko pasidalinti įspūdžiais apie  pirmają mokytojo darbo patirtį, gyvenimą Kupiškyje.

1. Ar pirmieji metai pateisino lūkesčius?

Esu viskuo patenkinta.Tobulai čia gyvenu: yra sale, inventorius, vaikai noriai lanko, turime iškovotų medalių. Nebuvo nė vienų varžybų iš kurių neparsivežėme medalio.  Po ilgos pertraukos kupiškėnas  Lietuvos U-15 čempionate iškovojo trečiają vietą, tad Kupiškio vardas grįžo į prestižinių varžybų nugalėtojų sąrašą.

2. Ar buvo tokių dalykų, kurie atrodė visa kitaip, negu įsivaizdavai?

Galvojau, jog yra žymiai lengviau motyvuoti vaikus. Kai ateini iš olimpinės rinktinės, kur visi yra labia motyvuoti, atrodo kad ir apie vaikai turi būti tokie. Neįvardinčiau to  kaip blogio. Tai daugiau iššūkis. Man patinka procesas kuris dabar vyksta.  Vaikų tarpe, kurie ateidavo į treniruotes tik savo malonumui, dabar atsiranda jau  vienas kitas norintis siekti sportinių rezultatų. Dėl to man labai džiugu.

3. Ką naujo apie save sužinojai per pirmuosius metus?

Sužinojau, jog turiu daug kantrybės dirbti su vaikais.  Seniau dėl to abejojau.   Dabar, po metų, galvoju, kad tikrai užtenka man tos kantrybės ir labai mėgstu šį darbą.  Manau liksiu čia ilgam.

4. Ar dažnai bendraudavai su savo pirmuoju treneriu per šiuos metus?

Su pirmuoju treneriu bendraujam nuolatos. Susitinkame varžybose ir, jei iškyla problemų— nesusitvarkau su vaikais ar su savimi, visada žinau, jog galiu jam paskambinti ir paprašyti patarimo. Tas ryšys niekur nedingo.

5. Kaip įvertintum savo darbą pirmaisiais metais?

Puikaus pažymio nerašyčiau, bet tik dėl to, jog dar neturiu įdirbio kasdieniame ugdymo procese. Kai to išmoksiu, galėsiu save vertinti  geriau.

6. Kokias šalis ar Lietuvos miestus teko aplankyti šiais metais?

Šiais metais į užsienį išvykti nepavyko, tačiau su jaunaisiais imtynininkais apkeliavome visą Lietuvą.  Kur tik vyko vaikų pasirengimą ir amžių atitinkančios varžybos, ten buvome ir mes.

7. Ar visada pavykdavo susitvarkyti su savo aukletiniais?

Meluočiau jei sakyčiau kad visada. Natūralu, kad išsiskiria nuomonės.  Vaikai, turi savo tvirtą nuomonę, o mano darbas tą nuomonę, įvairiais būdais, suformuoti teisingai. Mokomės vieni iš kitų.

8. Ar Kupiškis, kaip miestas, nenuvylė?

Iš sportinės pusės tikrai nenuvyllė. Čia yra ką veikti ir kaip save realizuoti. Jei atvažiuoji, sportuoji dėl savęs, tai sąlygos tikrai yra: sutvarkyti stadionai, teniso kortai, sporto salės. Jeigu iš jaunatviškosios pusės - gal kiek ir skurdoka.

9. Ka patartum sau, jei galėtum grįžti į savo darbo pradzią?

Patarčiau į viską žiūrėti realistiškiau, nes pradžioje turėjau didžiulių vizijų ir,svajonių.  Kai jos ne visada išsipildydavo - nusvildavau.

Mokslo metai baigiasi, bet aš visus kurie nori išbandyti imtynių sporto šaką rugsėjo 1 d. kviečiu ateiti  Vytauto g. 21, Kupiškis.  L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ketvitas aukštas, choreografijos sale).

Mantas Rūta